Ginčas dėl reikalavimo sumokėti už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą
(išspręstas ikiteismine tvarka; 2009 – 2010 m.)

 

Problemos esmė: Klientas pardavė seną, nevažiuojantį automobilį pažįstamam autoserviso meistrui. Pardavimo dokumentų neįformino (automobilis liko registruotas kliento vardu) – susitarė padaryti tai vėliau, kai pirkėjas suremontuos mašiną. Vėliau meistras pasakė, kad mašinos neremontavo ir pridavė ją metalo laužui. Po 1,5 metų klientas gavo privačios automobilių saugojimo aikštelės raginimą sumokėti beveik 7 000 Lt už policijos sulaikyto automobilio priverstinį nuvežimą ir jo saugojimą. Paaiškėjo, kad pirkėjas visgi suremontavo automobilį ir (taip pat be dokumentų) perpardavė kitam pirkėjui, kuris vairavo mašiną girtas ir įkliuvo policijai.

Veiksmai: Pateikėme aikštelės savininkams raštą. Priverstinį nuvežimą reglamentuojantys teisės aktai (tvarka ir instrukcija) įpareigoja nedelsiant pranešti savininkui apie automobilio paėmimą priverstiniam saugojimui. Pagal Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo išaiškinimus, suinteresuotam asmeniui asmeniškai neįteiktinas individualus administracinis teisės aktas laikomas jam paskelbtu ir žinomu nuo tada, kai asmuo sužinojo, ar turėjo sužinoti akto turinį, aktą priėmusią instituciją, priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Automobilio paėmimo protokolas (administracinis aktas) klientui nebuvo pateiktas, apie paėmimą jis sužinojo tik iš gauto raginimo, todėl būtent nuo tos dienos jam atsirado pareiga mokėti už transporto priemonės priverstinį saugojimą. Be to, aikštelę valdanti įmonė, kaip sąžiningas kreditorius ir profesionalus verslo subjektas, irgi turėjo pranešti savininkui apie automobilio priėmimą mokamam saugojimui, – suteikti jam galimybę laiku susimokėti, atsiimti mašiną ir taip išvengti didesnio įsiskolinimo. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra nurodęs: ATPK 269 str. 7 d. nuostata, jog „priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą  ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui“. Taigi, nepaisant to, ar mums nežinomas girtas vairuotojas sumokėjo jam paskirtą administracinę nuobaudą, automobilio savininkas turėjo teisę nevaržomai atgauti savo nuosavybę. Nurodėme, kad klientas sutinka sumokėti už transporto priemonės kelias saugojimo dienas (nuo raginimo gavimo iki jos atsiėmimo dienos) bei pareikalavome leisti klientui atsiimti jam nuosavybės teise priklausančią mašiną.

Rezultatas: Su saugojimo aikštelės savininkais pavyko susitarti ikiteismine tvarka. Buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo aikštelę valdanti įmonė atsisakė 7 000 Lt reikalavimo klientui, o klientas oficialiai perdavė jai išardymui (t.y. nuėmus nuo VĮ „Regitra“ įskaitos) jam nereikalingą minėtą automobilį.

 

Reziumė (išvados): (1) Parduodant transporto priemonę, būtinai reikia įforminti pirkimo – pardavimo sutartį; (2) Klientui pasisekė, kad jo vardu įregistruota transporto priemone nebuvo padaryta turtinės žalos arba dar blogiau, nebuvo atimta žmogaus gyvybė. Jei taip atsitiktų ir policijai nepavyktų nustatyti avarijos kaltininko (vairavusio asmens), atsakyti tektų mašinos savininkui.